Ar išsaugosime juoduosius gandrus?

2011-02-23 | Kategorijos: Dienoraštis | Komentarų: 1

Lietuvoje juodiesiems gandrams išskirtinis dėmesys buvo skiriamas 2002-aisiais ir 2009-aisiais metais, tačiau nuo to laiko šių paukščių būklė bent kiek ženkliau nepagerėjo. Remiantis visuomeninio monitoringo duomenimis bei LOD narių teikiama informacija, juodųjų gandrų populiacija per paskutinius du dešimtmečius sumažėjo 20 procentų ir naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis Lietuvoje peri 650 – 950 porų. Tai kelia nerimą dėl šios rūšies būklės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kadangi Lietuvoje peri maždaug 10 procentų europinės populiacijos. Taigi, Lietuva, kartus su Latvija, Estija, Baltarusija ir Lenkija, nulemia juodųjų gandrų apsaugos būklę kontinente. Pripažinta, kad didžiausią grėsmę juodiesiems gandrams kelia nepakankamai ekologiškas miškų ūkis ir ypač jo intensyvinimas. Šiems paukščiams didelę grėsmę kelia ir tiesioginis antropogeninis trikdymas. Dauguma porų yra labai atsargios, vengia žmonių artumo, todėl paukščių perėjimo metu dirbant bet kokius miškų ruošos darbus ar vien lankantis prie lizdo, jį paukščiai gali mesti. Ypač juodieji gandrai trikdymui jautrūs kūrimosi lizduose, kiaušinių dėjimo ir perėjimo metu. Deja, pastaruoju metu vis dažniau į viešumą iškyla faktai, kaip ekstremalių pramogų mėgėjų “pasivažinėjimai” sunkiai praeinamose vietose keturračiais motociklais ar visureigiais išbaidė šiuos paukščius iš eilę metų sėkmingai perėtų vietų. Gaila, tačiau jau ne naujiena ir tokios žinios, kaip kirtimų metu yra kartais net specialiai nupjaunami medžiai su šių paukščių lizdais.

Į Lietuvos Raudonąją knygą juodieji gandrai įrašyti nuo 1976 m. ir šiuo metu jie priskiriami 2(V) kategorijai (pažeidžiama rūšis). Šie paslaptingi paukščiai saugomi Čepkelių, Kamanų, Viešvilės rezervatuose, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, Gražutės ir kt. draustinuose. Pagal šiuo metu galiojančias “Miškų kirtimo taisykles” miškininkams ir miško savininkams 200 m spinduliu apie lizdus draudžiama atlikti plynus pagrindinius kirtimus. Kitokių kirtimų tokioje lizdo apsauginėje zonoje negalima atlikti nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Lietuvą juodųjų gandrų apsaugą užtikrinti įpareigoja Europos Sąjungos (ES) Paukščių direktyva, patį paukštį ir gyvenamąsias vietas įpareigoja saugoti Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas.

Juodieji gandrai įrašyti į Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities raudonąsias knygas.

Šių paukščių apsaugos srityje dirba ir Lietuvos ornitologų draugija. Be kitų ankstesniais metais vykdytų juodųjų gandrų tyrimų bei apsaugos darbų, ši organizacija 2010 – 2011 metais vykdo juodųjų gandrų lizdaviečių apsaugos projektą, kurį finansuoja tarptautinė paukščių, jų buveinių bei bioįvairovės apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International. Šio projekto metu specialiomis konstrukcijomis bus sutvirtint atrinkti kritinės būklės juodųjų gandrų lizdai, renkama informacija apie jų ekologiją bei biologiją ir parengti metodines rekomendacijas kaip užtikrinti palankią perimviečių būklę biotechninėmis priemonėmis. Taip pat sukurtas interneto puslapis http://www.juodasisgandras.lt, kuris skirtas išsamiam supažindinimui su juodaisiais gandrais.

Apsaugos priemonių iš tiesų yra daug, bet ar pavyks Lietuvoje išsaugoti juoduosius gandrus? Atsakymas į šį klausimą priklauso tik nuo mūsų pačių, mūsų sąmoningumo ir vertybių supratimo. Jokie įstatymai, jokie draudimai ir net vykdomi šių paukščių lizdų sutvirtinimo darbai nepadės, jei mes nejausime atsakomybės prieš savo veiksmus, nesugebėsime nugalėti noro pamatyti (ar nufotografuoti) šį miško slapuką ar finansinės naudos troškimo vedami užsimerksime prieš gamtos grožį ir vertybes.

Remigijus Karpuška

Komentarų: 1

  1. as rasau apie juodaiji gandra informacija iresu nusrebusi